Читать книгу Slapta koncentracijos stovykla онлайн
– Visi gulėkite! – įsakė Mazharinas Zarečnevui ir Černykui. – Mes laukiam!
– Vadas! – Zarečnevas dejavo iš tamsos, ir šiame dejone buvo kažkas, kas privertė Machariną stačia galva veržtis ta kryptimi, iš kurios kilo dejonė.
Prokhoras Zarečnevas gulėjo ant šono, sulenktomis kojomis.
– Ką? – paklausė Macharinas, nors iš šio klausimo nebuvo jokios prasmės, nes viskas jau buvo aišku.
«Tai mane užkabino», – pro sukąstus dantis pasakė Zarečnevas. – Pataikė man į šoną. Atrodo du kartus…
«O, tu!…» – susierzinęs tarė Macharinas, čiupinėdamas Zarečnevo kūną. – Būk kantrus, aš tiesiog… Tiesiog…
Zarečnevas vilkėjo paminkštintą švarką, po paminkštinta striuke buvo tunika, o po tunika – apatiniai marškiniai. Tai sudėtingas reikalas! Pabandykite taip, su tiek daug drabužių ir net visiškoje tamsoje, kad nustatytumėte, kur yra žaizda ir ar tai viena, ar, galbūt, kelios iš jų! Be to, pabandykite nustatyti, kiek jie yra sunkūs. Dabar būtų gaisras, bet tu negali uždegti – o jei kas nors šaudys iš tvarto!
– Ką tu čia turi? – susuko iki Macharino ir Zarečnevo Černychų.
«Jį tai pataikė», – pro sukąstus dantis atsakė Maharinas.
«Leiskite man padėti», – pasakė Černychas. – Du žmonės yra patogesni.
– Stebėkite tvartą! – pasakė Mazharinas. – Niekada negali žinoti… aš kažkaip pats…
Iš tamsos pasigirdo trumpas atodūsis, ir priešais Mazhariną pasirodė Semjonas Martynokas.
– Štai ir aš! – pasakė jis ir sustojo. – Ar kas nors buvo subraižytas?
«Jis», – parodė į Zarečnevą Macharinas, nors tamsoje nebuvo matyti, į ką tiksliai jis rodo.
– Stipriai? – paklausė Martynokas.
– Velnias žino! – atsakė Mazharinas. – Tamsu, nieko nematai… Kur Ignatas?
«Ko nežinau, to nežinau», – atsakė Martynokas. – Aš buvau šalia. Jis net įmetė granatą į kažkokį plyšį. Bet aš nežinau, kur jis dabar. Nieko, pasirodys.
Martyno balsas buvo linksmas, bet tuo pat metu jame tvyrojo nerimą keliantis netikrumas.
– O tie, kurie yra tvarte? – paklausė Macharinas.
«Na, su jais, manau, viskas aišku», – atsakė Martynokas. – Jie kepti, pigūs vilkai. Kas gali išgyventi tris granatas? O kiti du dainavo savo serenadą…