Читать книгу Slapta koncentracijos stovykla онлайн

«Taigi turime juos pašalinti», – sakė Prokhoras Zarečnevas. «Mes nuvažiuosime į tą kaimą tą pačią naktį ir… Jų ten tik trys ar keturi». Mes susitvarkysime.

– O jeigu jų bus daugiau? – suabejojo Macharinas. «Sakykim, trys ar keturi naktimis klaidžioja po kaimą, o likusieji laukia troboje?.. Kaipgi nesuklysti?

– O ne! – nesutiko Kirilas Černychas. «Jei kaime jų būtų daugiau, jie apie tai žinotų! Ar kaime galima ką nors paslėpti? Ten apie visus viskas žinoma. Ir nesvarbu, ar kaimas lenkiškas, rusiškas ar dar kas. Žinau, ką kalbu – pats esu kaimietis.

– Protinga, – nusišypsojo Maharinas. «Na, mes neprašausim pastiprinimo». Galime patys susitvarkyti. Ne pirmą kartą.

Kitą naktį penki smerševičiai kartu su trimis vaikščiotojais išvyko į kaimą.

– Štai, jų tvartas! – vaikščiotojai nedrąsiai parodė į tupus pastatą, tamsėjantį už kaimo pakraščio.

– Suprantu, – pasakė Maharinas. – Ką gi, ačiū. Dabar eik iš čia! Ateik gyventi!

Kaimiečiams to kartoti nereikėjo, jie viską puikiai suprato iš pirmo karto, nors Macharinas kalbėjo rusiškai. Vaikščiotojai vienu balsu užduso ir dingo tamsoje.

Smerševikai tyliai ir nepastebimai prislinko prie tvarto. Tvarte nesigirdėjo jokių garsų, nesimatė šviesos ir net nesijautė dūmų kvapo. Tai yra, nebuvo juntamo žmogaus buvimo.

– Ar kaimiečiai mus apgavo, ar kaip? – suglumęs sušnibždėjo Chausas.

– O gal jie tiesiog išėjo? – tuo pačiu pašnibždomis pasakė Černychas. – Kalbu apie vlasovitus… Tarkim, į kaimą. Arba visam laikui…

– Klausyk, vade! – Semjonas Martynokas sušnypštė Macharinui į ausį. – Leisk man prieiti arčiau ir pasižvalgyti.

– Nagi, – pasakė Maharinas.

– Taip, – pasakė Martinokas.

Ir jis tuoj pat nepastebimai ir tyliai dingo tamsoje. Netrukus grįžo ir taip pat tyliai ir nepastebimai, lyg būtų išaugęs iš žemės.

– Jie niekur nedingo! – sušnibždėjo Martinokas. – Yra infekcijų. Mažiausiai vienas. Jis kvėpuoja… Na, jei taip, tai kiti yra kažkur šalia. Manau, kad taip, kormoranai gauna kasdienę duoną…

Martynokas buvo iš Odesos ir mėgo į pokalbį įvesti kokį nors konkretų Odesos žodį ar net visą frazę.