Читать книгу Nekromantijos klaidų riba онлайн

Priėmusi sprendimą ir negalvojusi apie jo aptarimą, užsimerkiau. Kol kas neturiu kito pasirinkimo, kaip išgelbėti juos abu dviejuose pasauliuose. Taigi rasime problemos sprendimą ir išsiskirsime, kai galėsiu palikti Tayishką jos kūne, tada galėsiu atsikratyti atsakomybės.

Elrikas gulėjo šalia jo ir žiūrėjo į giedrą dangų. Kai tik pajudėjau, jis lėtai pasuko galvą mano kryptimi:

– Žinojau, kad vėl prisikelsi… Ji buvo mirusi. Ar aš negaliu atskirti mirusiųjų nuo gyvųjų?

– Tau taip pat LABAS RYTAS.

Išsitiesiau ir pakėliau galvą. Netoliese sukosi Gakka: padaras šnibždėjo ir su tokiu ilgesiu žiūrėjo į mūsų pusę, tarsi tikėdamasis, kad iš gailesčio jam išeisime ir leisimės suėsti. Ji judėjo, kaip ir naktį, keturiomis, bet dabar atšoko su matomu svoriu. Arba ji tapo vangus nuo alkio, arba Elrikas vakar pasakė tiesą: dienos šviesa susilpnina humanoidinį monstrą. Dabar jos bjaurus kūnas nebeatrodė toks bauginantis; Galbūt man pavyktų pabėgti nuo tokios būtybės. Taigi aš žiovavau ir vėl pažvelgiau į savo nemalonų kompanioną:

– Iš kur jie atvyko? Jie yra tavo.

Jis vėl pažvelgė į dangų ir aiškiai neskubėjo grįžti prie reikalo.

«Mane labiau domina, kodėl tu prisikėlei ar mirė…

– Aš nežinau. Bet galiu daryti išvadą, kad dėl šios priežasties nesu tinkamas eksperimentams. O vergijoje man bus mažai naudos: kuriam šeimininkui patiks, kad išvalysiu ir išvalysiu puodą, o paskui numirsiu? Ji buvo prikelta, bet puodelis pats nenusivalė.

«Ir tai tiesa…» atrodė, kad jis pagalvojo sau. Tiesiog galvojau, kur būtų pelningiau mane parduoti, taigi negerai.

Turėjau rekomenduoti:

– Matau vieną išeitį – ugnį iš visų keturių pusių.

Jis susikaupė, pažiūrėjo, bet tada linktelėjo:

– Ne visai. Galbūt nekromantui gali būti įdomu eksperimentuoti su tokiais egzemplioriais! O dar geriau: visai jam apie tai nesakyk…

– Na, tu teisingai supratai! Gerai, bičiuli, nužudyk šį padarą ir eikime eksperimentuoti ir pasiduoti. Čia nuobodu.

Nors melavau be sąžinės graužaties, Elrikas į šį akivaizdumą nekreipė dėmesio. Jis išsitiesė, tada atsikėlė ant alkūnės ir mąsliai pažvelgė į padarą: